Analizė ir santrauka

Pirmajame projekto etape renkami ir analizuojami duomenys iš trijų skirtingų kategorijų apklausų: individualių kurčiųjų jaunimo apklausų, jaunimo kurčiųjų asociacijų apklausų ir profesinių paslaugų teikimo apklausų. Tikslas – nustatyti ieškančių darbo kurčių jaunuolių požiūrį ir žinių lygį apie įdarbinimą reglamentuojančius teisės aktus.

Projekto metu surinktiems duomenims analizuoti ir interpretuoti Europos kurčiųjų jaunimo sąjunga pasitelkė išorės tyrėją. Visą ataskaitą, įskaitant statistinius duomenis ir išvadas, galite perskaityti čia. Toliau pateikiamos pagrindinės išvados ir išvados pagal kiekvieną kategoriją:

Individualioje kurčiųjų jaunimo apklausoje dalyvavo 270 kurčių ir neprigirdinčių jaunuolių iš 24 šalių. Daugiausia dalyvių buvo iš Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų. Dauguma jų buvo 22 – 2 8 metų amžiaus moterys, kurios bendravo gestų kalba ir mokėsi kurčiųjų mokyklose. Nepaisant turimo išsilavinimo, tarp kurčių ir neprigirdinčių jaunuolių buvo aukštas nedarbo lygis, daugiausia bedarbių buvo iš Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos. Daugelis nedirbančių kurčių jaunuolių teigė, kad niekada anksčiau nedirbo ir aktyviai arba pasyviai ieško darbo. Dažniausios nedarbo priežastys buvo šios: vis dar studijuoja, trūksta darbo patirties, trūksta ryšių ir nepakankama valstybės parama. Papildomi klausimai padėtų suprasti darbo vietų ir gestų kalbos vertėjų prieinamumą. Papildomi klausimai galėtų padėti išsiaiškinti darbo vietų prieinamumą ir gestų kalbos vertėjų prieinamumą.

Į apklausą apie profesines paslaugas atsakė 38 respondentai iš Graikijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Nyderlandų. auguma respondentų buvo mokyklų darbuotojai, darbo konsultantai ir socialiniai darbuotojai, kurių daugumą sudarė girdintieji, bet buvo ir kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos yra pagrindinės su kuriomis bendradarbiauja profesinių paslaugų darbuotojai. Jų teigimu, pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria darbo ieškantys kurtieji ir neprigirdintieji, yra kalbos barjerai, darbo paieškos įgūdžių stoka, ribotos galimybės, bendravimo įgūdžių ir darbo patirties stoka, mokymų ar išsilavinimo trūkumas. Analizuoti duomenys nebuvo pakankamai tikslūs nustatant kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų jaunuolių, įsidarbinusių naudojantis profesinėmis paslaugomis, vidurkį, nes dauguma respondentų nepilnai atsakė į šį klausimą. Be to, daugelis girdinčių darbuotojų susiduria su bendravimo su kurčiais ir neprigirdinčiais klientais sunkumais.

Iš planuoto gauti 31 atsakymo į apklausą atsakymus pateikė tik 21 Europos kurčiųjų jaunimo nacionaliniė asociacija. KJNA akcentuoja tokias socialines ir politines problemas, kaip kalba ir audizmas, diskriminacija, profesionalių paslaugų trūkumas ir vyriausybės parama. Ir priešingai, kurčiųjų jaunimas kaip svarbiausius savo prioritetus nurodo asmeninius / individualius iššūkius.

Jų nuomonės apie profesionalias įdarbinimo paslaugas skiriasi įvairiose Europos šalyse: 18,3 – 3 % sutinka, kad profesinės paslaugos apima karjeros konsultantą, 16,6 – 7 % – įdarbinimo agentūras, 13,3 – 3 % – įdarbinimo konsultantus ir socialinius darbuotojus, 10 % – įdarbinimo specialistus ir nepriklausomas nevyriausybines organizacijas. Nedidelė dalis respondentų mano, kad profesinėms paslaugoms priskiriami ir mokyklų mokytojai.

Galiausiai, pagrindinėse išvadose išryškinami svarbiausi rezultatai kitam projekto etapui ir visumai:

• Kurkite priemones ir medžiagą, remdamiesi darbo ieškančių kurčiųjų ir neprigirdinčių jaunuolių, poreikiais, profesionalių paslaugų darbuotojų patirtimi ir KJNA indėliu.
• Išanalizuokite bendradarbiavimą su išorės partneriais, pavyzdžiui, vyriausybe, įdarbinimo agentūromis, nacionalinėmis neįgaliųjų asociacijomis ir įmonėmis, siekiant išplėsti darbo galimybes darbo ieškantiemkurtiesiems ir neprigirdintiesiems.
• Sutelkite dėmesį į profesinių paslaugų darbuotojų ir kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų mokyklų darbuotojų santykius, siekiant parengti ir nukreipti jaunus asmenis į darbo rinką.
  Įkurkite profesinių paslaugų centrą, skirtą darbo ieškantiems kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, kad sumažintumėte kalbos barjerus ir organizuotumėte tikslinių grupių susitikimus.
• Parūpinkite medžiagos ir išteklių pasitikėjimo savimi stiprinimui, savianalizei, tarpasmeniniams įgūdžiams ir atsakomybei darbo vietoje.
• Sukurkite prieinamą interneto svetainę, skirtą darbo ieškantiems kurtiems ir neprigirdintiems jaunuoliams su priemonėmis, medžiaga ir geriausiomis darbo paieškos, gyvenimo aprašymų ir paraiškų teikimo praktikomis, taip pat nuorodomis į darbo skelbimų svetaines.